Ðåôåðàòû - Àôîðèçìû - Ñëîâàðè
Ðóññêèå, áåëîðóññêèå è àíãëèéñêèå ñî÷èíåíèÿ
Ðóññêèå è áåëîðóññêèå èçëîæåíèÿ
 

Cyrix-ïðîöåññîðû

Ðàáîòà èç ðàçäåëà: «Ïðîãðàììèðîâàíèå è êîìï-ðû»
Attention: darbas buvo atidotas  2001
                              VIKO!!! (Vilniaus kolegija)
Jei  jus norite ?sitikinti kad ?is  darbas nebuvo pridotas konkre?iam
d?stytojui  arba fake, paklauskite  mane e-mailu ruslan.p@land.ru


                                    P.S.
                    Yra gramatiniu ir leksiniu klaidu...



                   NAUJI IR PERSPEKTYV?S CYRIX PROCESORIAI



                                   Turinys



?vadas      5


Bendros ?inios apie gamintoj?     6


VIA Cyrix III (Samuel 2) 600 ir 667 MHz 7

  Darbo na?umas   9
  Procesoriai:    9
   Motinin?s plok?t?s: 10
   Programinis apr?pinimas: 10
   Pliusai: 15
   Minusai: 15

Procesoriaus Blokin? Schema: 15


I?vada:     19


CeBit parodos metu (2001.03.25) VIA prane??, kad daugiau pavadinime Cyrix
III procerori? nebepamatysime. CeBit metu pristatytas 0,15 mikrono 733 Mhz
procesorius su Samuel II braduoliu bus pavadintas trumpai ir ai?kiai - Via
C3. Jis padarytas ant Celeron Samuel 2 branduoliu su 128 KB L1 ir 64 KB L2
ke?u irgaminamas TSMC fabrikuose pagal 0,15 mikronutechnologij?. Deka ?ios
technologijos kristalo plotis tik 52 mm2 ir suvartoja energijos net 25(
ma?iau negu to pa?io taktinio da?nio Celeron. Procesoriaus sistemine
magistrale 100 ir 133 MHz, palaiko MMX ir 3D Now! Instrukcijos.     19


Ma?as elektros sunaudojimas leid?ia naudoti Cyrix procesorius
ne?iojamuosiuose kompiuteriuose, ir internetiniuose ?renginiuose.  D?l gero
au?inimo jiems nereikia galingus ventiliatorius, pakanka ma?os galios
ventiliatoriaus, kuris dirbs labai tyliai.   19


C3 procesoriaus pradine kaina buvo 54$ (urmais i? VIA ) , kas yra ?ymiai
ma?iau negu kitu AMD arba Intel procesori? su toki? pat taktini? da?ni?
kainos.     19



                                   ?vadas


      Svarbiausias komponentas kiekvieno  personalinio  kompiuterio  yra  jo
procesorius. Duotas elementas did?i?ja dalimi nustato galimybes  skai?iavimo
sistemos ir, perkeltine prasme tariant, yra kompiuterio ?irdis.
      Mikroprocesorius,  kaip  taisykl?,  yra  labai  sud?tinga  integralin?
schema,  padaryta  vienam  puslaidininke,  kuri  sugeba  ?vykdyti  kiekvien?
centrinio  procesoriaus  komand?.  Integravimo  lygis  nustatomas   kristalo
dyd?iu ir realizuot? jame  tranzistori?  kiekiu.  Integralin?s  mikroschemos
dar vadinamos “?ipais”. Viena svarbiausi? mikroprocesoriaus  dali?  yra  ALU
(aritmetinis – loginis ?taisas) ir  valdymo  blokas.  Jie  charakterizuojami
grei?iu (taktiniu da?niu), skil?i? skai?iumi ar ?od?io  ilgiu  (vidin?je  ir
i?orin?je), architekt?ra ir komand? rinkimu. Mikroprocesoriaus  architekt?ra
nustato  reikiamus  registrus,  stekus,  adresavimo  sistem?,  ir  taip  pat
apdorojamus duomen? tipus.  Da?niausiai  b?na  tokie  duomen?  tipai:  bitas
(vienaskiltis) puse baito, ar nibble (4 bait?), baitas (8 bitai), ?odis  (16
bit?),  dvigubas  ?odis  (32  bitai).  Vykdomos  mikroprocesoriaus  komandos
pri?i?ri, kaip taisykl?, aritmetinius veiksmus, logines operacijas,  valdymo
perdavim? (s?lygin? ir  nes?lygin?)  ir  duomen?  jud?jim?  (tarp  registr?,
atminties ir ??jimo – i??jimo “port?”).
      Bet kok? i?orin? ?rengin?, vykdant?  procesoriaus  ??jimo  ir  i??jimo
komandas, galima pavadinti periferiniais ?renginiais.
      Registras – ta tartum nedidel? atmintis, kuria  procesorius  naudojasi
kai  kuriems  konkretiems  tikslams.  Kiekviename  procesoriuje   yra   keli
registrai ar registr? grup?s. Viena i? j? paprastai  skirta  programuotojui.
Toki? registr? gali b?ti pavyzd?iui 8 ar 16.  Kreitis  ?  atminties  l?stel?
atliekama per magistral?. Tam reikia atskiro  procesoriaus  darbo  ciklo,  o
registrai yra “po ranka”, pa?iame  procesoriuje.  Kiekvienas  registras  yra
tartum  lenta,  kurioje  mikroprocesorius  fiksuoja  tarpinius   skai?iavim?
rezultatus.  Kai  kurie  registrai  specializuoti,  o  kai  kuri?  paskirtis
neapibr??ta,  jie  vadinami  bendros   paskirties   arba   tiesiog   bendrai
registrai. ?ymi? registre fiksuojamos ?ym?s, kurios prane?a  programai  apie
kompiuterio b?sen?,  nurodo  atminties  operacijos  rezultato  ypatumus,  ar
leid?iami  pertrauk?i?  aptarnavimai  ir  pana?iai.   Speciali?j?   registr?
paskirtis:
      . Komand? skaitiklyje saugomas vykdomos komandos adresas.
      . D?klo rodykl?s registre saugomas eilinis krypties ? d?kl? adresas.
      ?iandien  procesori?  technologija  labai  spar?iai  auga  beveik  kas
pusantr?  met?  nauji  spart?s  procesoriai  tampa   dar   spartesniais   ir
tobulesniais. Mikroprocesorius gaminan?i? ir  prekiaujan?i?  firm?  ?iandien
Lietuvoje yra ?inoma labai  daug,  tokios  kaip:  Intel,  AMD,  Cyrix,  IBM,
Motorola, Centaur, MIPS ir kitos firmos.



                        Bendros ?inios apie gamintoj?


      Kompanija Cyrix buvo ?kurta 1988  metais.  Pirmas  j?  produktas  buvo
matematinis coprocesorius, kuris gana greitai  tapo  populiarus.  Tai  leido
kompanijai  gaminti  savo  procesorius.  Pirmas   Cyrix   procesorius   buvo
i?leistas 1992 metais kovo m?nes?, tai buvo visa serija Cyrix Cx486SLC.  Tai
buvo viena i? pirm? alternatyv?  Intel  i386  rinkoje.  ?io  CPU  (centrinis
duomen? apdorojimo ?taisas – central processing  unit)  leid?iamas  taktinis
da?nis buvo nuo 20 MHz  iki  66  MHz.  Procesorius  buvo  sudarytas  i?  600
t?kstan?i? tranzistori? ir tur?jo nuo vieno iki dviej? kilo  bait?  L1  ke?o
ir palaik? iki 512 kilo bait? L2 ke?o  motinin?s plok?t?s.
      Nors firma ir gamino gerus  procesorius,  bet  1999  metais  nei?laik?
didel?s konkurencijos bankrutavo, kuri?  per?m?  firma  VIA.  Garsi  valdymo
mikroschem? rinkini? gamintoja Taivano firma “VIA Technologies”.
      Pirmas procesorius su marke VIA buvo Cyrix III nieko bendro  su  Cyrix
technologija netur?jo. Jame buvo panaudotas  kompanijos  Centaur  branduolys
Samuel, bet firma VIA paliko pavadinima  Cyrix,  nes  ?is  pavadinimas  buvo
labiau i?gars?j?s. I? prad?i? buvo planuota gaminti  procesorius  su  Jochua
(Cyrix)   branduoliu,   bet   jis   buvo   persilpnas   firmos   gaminamiems
procesoriams.
      Dabar gaminami 533 ir 667 MHz procesoriai “ViaCyrix III” turi  pirmin?
128 KB spartinan?i?j? atmintin?, 100/133 MHz magistral?, yra  suderinami  su
“AMD 3Dnow!” bei “Intel”  MMX  technologijomis,  gerai  tinka  kabinet?  bei
ne?iojamiesiems kompiuteriams, suvartoja ma?ai energijos ir yra  pigesni  u?
AMD bei “Intel”, procesorius.
      Vasario m?nes? “VIA  Technologies”  prad?jo  gaminti  0,13  mikrometr?
technologijos 700, 733 ir 800 MHz  tobulesnius  procesorius,  jau  turin?ius
antrin? vidin? 64 KB spartinan?i?j? atmintin?, o met?  pabaigoje  ketina  j?
da?n? padidinti iki 1,2 GHz. Naujieji procesoriai bus vadinami  “Samuel  2”.
“VIA Technologies” tikisi parduoti apie 15 000 000  nauj?j?  procesori?  per
metus ir u?imti ma?daug 10 procent? procesori? rinkos.

                   VIA Cyrix III (Samuel 2) 600 ir 667 MHz



      Procesorius VIA Cyrix III Samuel buvo gaminamas su taktiniu da?niu nuo
500 iki 667 MHz. Nekreipiant d?mesio ? pakankamai ilg? konvejer? 12  pakop?,
kuri teori?kai turi leisti pagreit? 0,18 mikrometr? procesoriaus iki  1  GHz
ir auk??iau,  i?testuoti  procesoriai  nepasidav?  tokiems  pagrei?iams,  ir
ai?kiai ne  d?l  perkaitimo  –  naudojant  radiatori?  temperat?ra  nepakilo
auk??iau 40 laipsni?. I?testuotas 550  MHz  procesorius,  apskai?iuotas  100
MHz FSB, :”u?turbintas” buvo  tik  iki  5,5  x  112  =  616  MHz,  k?  sunku
pavadinti patenkinamu rezultatu.
      Procesori? da?nis su branduoliu Samuel 2  prasid?s  nuo,  apytiksliai,
700 MHz (ai?ku roadmap nuo VIA) irgreitai pasieks kartel?  iki  900  MHz,  o
iki antro ketvir?io 2001 met?  jau  ir,buvo  planuojami,  nauji  branduoliai
EZRA, ir 0,13 mikron? technologija. Kol  kas  galima  konstatuoti  tai,  kad
auginimas taktini? da?ni? savo procesori? kompanijai VIA kainuos ma?iau  nei
 Low – End sektoriuje turgaus. Artimiausiu laiku Low – End procesoriumi  nuo
Intel ir AMD gali “kli?ti”... Ai?ku  ne  pagal  gaminim?,  o  pagal  taktin?
da?n?, nors ir tai jau ?ingsnis ? priek?. Ypa? marketingo at?vilgiu.
      Antras svarbus momentas – naudojamoji galia. Veikiant  1,5  V  ?tampai
700 MHz procesorius su branduoliu Samuel 2 sunaudoja tik 5 W,   dar  ma?iau,
nei mobili versija procesoriaus Celeron, dirbanti 600 MHz da?niu.
      Sekanti diagrama atvaizduoja naudojam? gali? procesoriaus:



      Palyginimui – paprastas (ne mobilus) 600 MHz Celeron sunaudoja 17 W, o
600 MHz Duron – 24,5 W.
      Kas lie?ia galios i?skaidymo, tai ji sudaro eil? 70 –  80  %  procent?
nuo reikalaujamo. Galios i?skaidymo – tai charakteristika,  nurodanti,  kok?
?ilumos  kiek?  turi  i?vesti  au?inimo  ?renginys.  Nekreipiant  ?  tai  k?
auk??iau i?d?st?me, galima sakyti, kad Samuel 2 nereikalingas radiatorius.
      Ir i? tikr?j? – jeigu procesorius VIA Cyrix III su  branduoliu  Samuel
dirbt? be radiatoriaus, tai Samuel 2 daro stebuklus. Mes eksploatavome  savo
procesori?  per  par?  be  radiatoriaus  ir  ventiliatoriaus  ir  steb?jome.
Dirbant ?prast? darb? su ofiso dokumentais  branduolys  Samuel  2  i?silaik?
kambario temperat?roje, atliekant ofiso testus branduolys truput? ??ilo,  ir
tik Quake 3 paleidimas leido suprasti, kad procesorius i?vis  dirba  (turint
omenyje – kaista). Procesorius ?kaito iki 50 laipsni? temperat?ros,  bet  be
jokio at?aldymo, ir kai tik nutraukdavome darb?,  procesorius  “momentaliai”
atv?sdavo.
      52 kilovolt? mm  branduolio  naujo  procesorius  ?sid?jo  L2  greitoji
atmintis (ke?as) 64 KB dyd?iu, kuris, tikriausiai, ?ne? savo ?  procesoriaus
grei?io panaudojim?. Pabaigai pa?velkim ? lentel? sudaryt? kompanijos VIA:



      Laboratorijoje pabuvojo du procesoriai Samuel 2, vienas i? j? buvo  su
667 MHz taktiniu da?niu, o kitas –  prie?  serijinis  su  600  MHz  taktiniu
da?niu. Markiruote branduolio abiej? procesori?  –  C5B.  O  kod?l  taktinis
da?nis duot? procesori? neprasideda nuo 700 MHz? Duoti procesoriai  i?leisti
nedidel?mis  partijomis  specialiai  prie?  gamybiniam  ?vertinimui   busim?
sistem?, o komerciniam naudojimui taktinis da?nis bus 700 MHz ir didesnis.
      Abu procesoriai  yra  keramikiniu  korpusu,  o  branduolys  pridengtas
metaliniu dangteliu, kuris ne tik saugo  kristal?  nuo  pa?alini?  poveiki?,
bet ir atlieka radiatoriaus vaidmen?.
      ?domiausia markiruot?  nauj?  procesori?  –  procesori?  Celeron.  Kai
rinkoje buvo procesoriai Celeron su vienodu taktiniu da?niu, pavyzd?iui  300
MHz, bet tuo pa?iu skiriantys L2 spartinan?iosios  atmintin?s  (ke?o)turiniu
branduolyje arba jo buvimu, tai kad nesimai?yt? jie buvo  markiruojami  kaip
300A ir 300. Duotas b?das paimtas i?reik?ti  kompanijai  VIA  –  procesorius
Samuel 2 su 600 MHz da?niu ir 64 KB L2 – ke?u atpa??stamas  kaip  Cyrix  III
600A.
      ?domus pri?jimas kompanijos  VIA  prie  naujo  procesoriaus  logotipo.
Samuel 2  buvo  parduodamas  su  markiruote  Cyrix  III,  tiesa  sakant  ?is
pavadinimas nepateisino kompanijos vil?i?. Tod?l vietoje didel?mis  raid?mis
Cyrix buvo ra?oma VIA, o apa?ioje, ma?omis raid?mis – Cyrix III.



      Nekreipiant  d?mesio  ?   tai,   kad   procesoriai   n?ra   serijiniai
egzemplioriai, abu  eksportuojami  su  u?blokuotu  koeficientu  daugybos  ir
apskai?iuoti da?niui  FSB  133  MHz.  Pakankamai  ribotas  ?renginys  da?nio
sistemin?s plok?t?s GA – 6VX7 – 4X neleido pilnai ?vertinti galimybi?  nauj?
procesori? dirbti padidintuose da?niuose (t.y. “u?turbintame” re?ime),  nors
?iokias  tokias  i?vadas  galima  padaryti.  600  MHz  procesorius  su   4,5
dauginimo koeficientu 150 MHz da?nyje – 675 MHz.  O  procesorius  su  da?niu
667 MHz nesugeb?jo susidoroti su 150  x  5  –  750  MHz  da?niu  –  atsisak?
pereiti POST, tod?l teko pasitenkinti ma?u  –  viso  140  x  5  =  700  MHz.
Pagreitis ai?ku nedaro ?sp?d?io, nors  buvo  viltis,  kad  tikri  serijiniai
pavyzd?iai parodys kur kas geresnius rezultatus.
      Laikas pa?i?r?ti prakti?kai ant kiek ger? VIA i?kep? savo antr? Samuel


                                Darbo na?umas


      Darbo na?umas ?vertinimui naudojami buvo ?taisai:

Procesoriai:


      VIA Cyrix III Samuel2 667A ÌHz, magistrale 133 ÌHz, Socket-370
      VIA Cyrix III Samuel2 600A ÌHz, magistrale 133 ÌHz, Socket-370
      VIA Cyrix III 533 ÌHz, magistral? 133 ÌHz, Socket-370
      Intel Celeron 366 ÌHz, magistral?  66  ÌHz,  Socket-370  (produktyvumo
palyginimui buvo naudojamas kaip 550 ÌHz, magistrale 100 ÌHz).
      AMD Duron 600 ÌHz, magistral? 100 ÌHz, Socket-A


Motinin?s plok?t?s:


      Gigabyte 6VX7-4X da?nis VIA Apollo Pro133A
      Epox 3VCA2+ da?nis VIA Apollo Pro133A
      Soltek 75-KAV-X ?ipas VIA KT133A
      Atmintin?: Hyundai PC133 128Mb
      Vin?esteris: Quantum Fireball CX 13Gb 5400RPM
      CD-ROM: Panasonic 40x speed
      Videokorta: ASUS V7700 GeForce2 GTS (Core: 200MHz; Mem: 166MHz DDR)


Programinis apr?pinimas:


      Windows ME final release build 3000
      NVIDIA Detonator 2 v6.34
      Ziff-Davis Winbench 99 v1.1 CPUMark
      Ziff-Davis Winbench 99 v1.1 FPU Winmark
      BapCo & Mad Onion SysMark 2000 Internet Content Creation v1.0 patch 4B

      BapCo & Mad Onion SysMark 2000 Office Productivity v1.0 patch 4B
      idSoftware Quake III Arena v1.17 demo001.dm3



      Na k?, naujas  Samuel  2  pasirod?  pakankami  gerai  –  daug  didesni
taktiniai da?niai ir papildomai L2 – ke?as  leid?ia  procesoriui  pakankamai
u?tikrintai jaustis ofiso  programose.  Taip  pat  L2  ke?as  leido  truput?
atgyvinti vaizd? ir ?aidim? programose. Sekan?ioje diagramoje  matosi  ?ymus
padid?jimas produktyvume 667 MHz  procesoriaus  GB  6VX7  –  4X,  sistemin?s
plok?t?s at?vilgiu Epox 3VCA2+,  i?kviesta  optimizavimui  BIOS  L2  –  ke?o
naujo procesoriaus.



      Pagrindiniu Cyrix IIIA tr?kumu pasilieka perl?tas coprocesorius.
      Diagramoje   auk??iau   parodyti   rezultatai,   gauti    “u?turbinto”
procesoriaus  Samuel  2  –  nors,  ?iuo  atveju   pagrindinis   produktyvumo
padid?jimas  ?vyksta   b?tent   d?l   pralaidumo   padidinimo   magistral?je
“procesorius – atmintin?”.
            Tokiu b?du dar kart? pasitvirtina  pati  stipriausia  procesori?
VIA vieta – naudojimas 133 MHz magistral?s. Buvo tikimasi, kad greitu  laiku
pasirodys ir kiti architekt?riniai privalumai, i?  kuri?  pagrindiniu  tampa
pagreitinimas coprocesoriaus.
            Tarp kitko, galima pabr??ti, kad abu procesoriai –  ir  600,  ir
667 MHz – apr?pina  ne  tik  priimam?j?,  o  jau  ir  pakankamai  komfortin?
?aidim? vaizd?.
      Vedant proting? kain? politik?, kuria visuomet skyr?si kompanija  VIA,
Samuel 2 pilnai gali pretenduoti ? savo rinkos u?valdym? –  visi  privalumai
procesoriai  paveld?jo  nuo  savo  pirmtako,  o  jo   produktyvumas   rimtai
pager?jo.


Pliusai:


      nedidel? naudojamoji galia.
      Ypa? ma?a pagal matmenis PC sklaidomoji galia.
      Atsparumas mechaniniams poveikiams.


Minusai:


      Vis d?l to kol kas pakankamai sunkiai einasi konkuruoti su Celeron  ir
Duron – bet ?viesa tunelio gale jau matosi.


      Procesoriaus Blokin? Schema:



                                   I?vada:

      Nuo Cyrix liko tik pavadinimas o savo procesoriaus jau nera.

      CeBit parodos metu (2001.03.25) VIA prane??,  kad  daugiau  pavadinime
Cyrix III procerori? nebepamatysime. CeBit  metu  pristatytas  0,15  mikrono
733 Mhz procesorius  su  Samuel  II  braduoliu  bus  pavadintas  trumpai  ir
ai?kiai - Via C3. Jis padarytas ant Celeron Samuel 2 branduoliu  su  128  KB
L1  ir  64   KB   L2   ke?u   irgaminamas   TSMC   fabrikuose   pagal   0,15
mikronutechnologij?. Deka ?ios technologijos kristalo plotis tik 52  mm2  ir
suvartoja energijos net 25( ma?iau negu to pa?io  taktinio  da?nio  Celeron.
Procesoriaus sistemine magistrale 100 ir 133 MHz, palaiko  MMX  ir  3D  Now!
Instrukcijos.


      Ma?as  elektros  sunaudojimas  leid?ia   naudoti   Cyrix   procesorius
ne?iojamuosiuose kompiuteriuose, ir internetiniuose ?renginiuose.  D?l  gero
au?inimo  jiems  nereikia  galingus  ventiliatorius,  pakanka  ma?os  galios
ventiliatoriaus, kuris dirbs labai tyliai.


      C3 procesoriaus pradine kaina buvo 54$ (urmais i?  VIA  )  ,  kas  yra
?ymiai ma?iau negu kitu AMD arba Intel  procesori?  su  toki?  pat  taktini?
da?ni? kainos.



Prie? perkant procesoriu reikia atsi?velgti ? t? k? jus ?adate daryti su
juo, kokius programas naudosite t.t.



Literat?ros s?ra?as:
www.hardware.lt
www.hacker.lt
www.cyrix.com
www.cyrix.ru
www.xakep.ru
www.infra.ru
www.stolica.ru


-----------------------
[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]



ref.by 2006—2022
contextus@mail.ru